Dešimt dienų Pakiršinyje trukęs respublikinis medžio drožėjų ir kalvių pleneras „Vidury dvaro žarna karo“ pasiekė finišą. Paskutinę plenero dieną vandens pasaulio herojais pasipuošė Pakiršinio dvaro parkas, kuriame įsikūręs Etninės kultūros ir amatų centras. Keturi drožėjai iš Radviliškio, Panevėžio, Šiaulių rajonų ir Alytaus senoviniame Pakiršinio parke kalbino medį. Eduardas Titas, Kęstutis Benedikas, Aurimas Šimkus ir Edvardas Bielokopitovas plenero metu sukūrė 3 ąžuolines skulptūras ir šulinį. Jiems talkino radviliškietis kalvių kalvis Stanislovas Špukas, kūręs metalines skulptūrų detales. Nuo pat ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro prie Etninės kultūros centro netilo elektrinių pjūklų, grąžtų, įvairių šlifavimo aparatų garsas, kirvių pokšėjimas. Po pavėsine ir sandėlio prieangyje įrengtose dirbtuvėse didėjantis pjuvenų ir skiedrų kiekis rodė, kad darbas vyksta sparčiai.
Alytiškis Kęstutis Benedikas rajone rengiamuose skulptorių pleneruose dalyvauja jau ketvirtą kartą. Anksčiau trejus metus jis atvažiuodavo į plenerus Radviliškyje. Pernai į plenerą atskubėjo net iš Japonijos, o šiemet – po plenero Alytuje. „Man labai svarbu meno ir kultūros puoselėjimas, todėl negalėjau praleisti plenero. Juk taip malonu susitikti buvusių plenerų dalyvius, kartu pasidžiaugti nuveiktais darbais, vis naujose vietose palikti savo kūrybos pėdsakų“, – sakė drožėjas. Menininkas, radviliškiečiams padovanojęs traukinuką, sukantį ratus aplink žemę, Mindaugo skulptūrą, „Teatro“ suolelį, Pakiršinyje kūrė „Vandenio“ skulptūrą.
Medžio drožėjas Aurimas Šimkus iš Kurtuvėnų (Šiaulių rajonas) dešimt dienų kūrė „Vandens nešėjos“ skulptūrą. Kurtuvėniškis medžio drožimu užsiima jau per 15 metų, dalyvauja įvairiuose pleneruose. Anksčiau yra dalyvavęs plenere Šeduvoje. Menininko darbais galima pasigrožėti Naisiuose, Kurtuvėnuose bei kitose šalies vietose. Kurtuvėniškis atviravo, jog dirba tik su ąžuolu, nes tai tvirtas medis ir jame galima įgyvendinti visus sumanymus.
Miežiškiuose (Panevėžio rajone) gyvenantis buvęs radviliškietis Eduardas Titas kūrė „Maumo“ skulptūrą. „Ilgokai teko pagalvoti, kaip jis gali atrodyti. Apie Maumą yra daug parašyta pasakose, tačiau niekas negali pasakyti, kaip šis personažas gali atrodyti. Todėl teko „įjungti“ savo fantaziją. Kas iš to išėjo, pasakys parko lankytojai“, – sakė menininkas. Radviliškyje vykusiuose pleneruose E. Titas yra sukūręs Rūpintojėlio bei Kęstučio skulptūras, „Poezijos suolelį“.
Ankstesniuose pleneruose Radviliškio mieste visada neskubėdavęs pradėti drožinėti, baisogalis Edvardas Bielokopitovas šiemet dirbo labai susikaupęs. Pakalbintas menininkas sakė, jog jam teko gal ir sunkiausias darbas – sukurti senovinio šulinio skulptūrą. „Tai turėtų būti lietuviškose kaimo sodybose stovėdavęs šulinys su stogeliu, apačioje apkaltas medžiu, su volu ir metaline rankena ant kurios būtų grandinė su pritvirtintu kibiru. Darbo tikrai nemažai“, – sakė baisogalis. E. Bielokopitovo ankstesnių plenerų Radviliškyje palikimas – kunigaikščio Gedimino skulptūra, laivas, iškėlęs bures, plaukiantis į antrąjį tūkstantmetį bei „Muzikos suolelis“.
Radviliškio kalvių kalvis Stanislovas Špukas autorinių darbų nedarė, tačiau jo sukurtomis metalinėmis detalėmis pasipuošė su vandens pasauliu susijusios skulptūros. Drožėjų kūryba labiausiai džiugina Etninės kultūros ir amatų centro direktorę Elžbietą Karaliūtę, kurios iniciatyva ir vyko šis pleneras. „Pleneras yra vienas iš renginių, skirtų stiprinti bendruomeniškumą, supažindinti jaunimą ir kitus bendruomenės narius su senaisiais amatais bei puoselėti krašto tradicijas. Viso plenero metu vietiniai gyventojai ir miestelio svečiai galėjo stebėti skulptūrų kūrybos procesą, bendrauti su medžio drožėjais“, – sakė direktorė ir džiaugėsi bendruomenės bei visų geradarių parama. Pasak jos, centro teritorijoje pastatytos skulptūros papuošė dvaro parką.