Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Edukacinės programos metu supažindinama su Lietuvių papročiais, tradicijomis, nes su jomis susijusios apeigos susiformavo labai seniai, dar pagonybės laikais. Ilgainiui kito jų prasmė ir forma, tačiau tauta iki šių dienų išsaugojo tas tradicijas ir apeigas, kurios sudaro prasmingiausią jos gyvenimo dalį. Vienos iš tokių yra Užgavėnės. Kaip senovėje kaukes pasidarydavo patys žmonės, taip ir mes jas gaminame patys. Jose labai daug vaizduotės ir išradingumo, nors kaukės padaromos iš paprastos, savoje aplinkoje atrandamos, medžiagos: medžio tošies ,kailio, linų pluošto, ratlankių, lentelių, pakulų ir pan. Demonstruojame privačioje kolekcijoje saugomas Užgavėnių kaukes iš keramikos, medžio, odos bei popieriaus. Tada prieiname prie kaukių gamybos. Vaikai ima po gabalą odos ir pradeda formuoti veidą. Tokį, kokį sugeba. Mokome, kaip paprasčiausiai padaryti nosį, akis, ragelius – juk daroma Užgavėnių kaukė. Nors per valandą ar pusantros valandos ne itin daug ir nuveiksi. Jų galima pasidaryti įvairiausių – raganos, velnio, multiplikacinio filmo personažo ar dar kieno nors. Kai ji jau padaryta, imamos lino skiautės ir viena po kitos, keliais sluoksniais, klijuojamos ant jos. O tada prasideda smagiausia dalis – kaukės dekoravimas. Iš siūlų, samanų, linų ar kailio priklijuojame barzdą, plaukus. Pririšame virveles, kad kaukė laikytųsi ant galvos. Viso kaukių gamybos proceso metu toliau pasakojamos Užgavėnių tradicijos bei papročiai, kurie iki šiol neužmirštami ir, kad daugumoje Lietuvos vietų Užgavėnės vis dar švenčiamos pagal senolių tradicijas. Tai nuotaikinga Užgavėnių edukacija vaikams, kurios metu susipažinsite su šventės prasme ir tradicijomis.